- nuoplėša
- núoplėša sf. (1), nū́plėša (ž.) (1) 1. Grk kas nuo ko nuplėšta: Ant grindų mėtėsi popierių nuoplėšos rš. 2. SD137, CII1158, N, [K] grobis: Dabar ji vedė žirgus, o vyrai, eidami šalimis, prilaikė ant žirgų sukrautus rūbus, šarvus, ginklus ir kitą nuoplėšą V.Piet. Pasikėlei ieškotų nuoplėšų, su nuoplėšomis pagrįžti Ba1Moz49,9. 3. Pgr nuplėšimas, apiplėšimas. 4. scom. kas kitus skriaudžia: Ar ne gėda tau, núoplėša, kitą skriausti?! Žg.
Dictionary of the Lithuanian Language.